ko

1 kò interj., kõ kor, kar (gaidžio, vištos balsas): Kõ kò kò – gaidelis Ad. Ale iš kur buvus nebuvus ateina per rūmus karaliaus višta: „ko, ko, ko, ko“; priėjus prie to žiedo, tik džiupt į tą žiedą – ėmė akį ir išlupo BsMtI89. Gaidys storu gerkliniu garsu „ko ko ko“ drąsino savo gausią šeimyną V.Myk-Put.